Palinkėjimai su letaline baigtimi

Pasirodo palinkėjimų gali būti visokių,bet tautiniam mentalitetui būdingi palinkėjimai su letaline baigtimi-tai labai originalu,nes vargu ar kitos tautos yra taip,kaip mes išplėtojusios šią linkėjimų technologiją.Aptikau žmogų aktyviai tuo besidomintį-tai tūlas Sigitas Poškus.Ne su viskuo galima sutikti,bet paskaityti tikrai įdomu:

Palinkėjimai. 
Pagal požymius populiariausius lietuviškus linkėjimus galima būtų greitosiomis suskirstyti į kelias grupes: 
1) susiję su gyvybe, maisto vartojimu ir perdirbimu; 
2) susiję su mitinėmis būtybėmis.
Pirmajai grupei priskirtini tokie posakiai: 
1.1 kad tu paspringtum; 
1.2 kad tu nusprogtum; 
1.3 kad tu nugaištum; 
1.4 kad tave šikantį sutrauktų. 
Prie antrosios posakių grupės galėtume priskirti šiuos: 
2.1 kad tave Perkūnas trenktų; 
2.2 kad tave velniai nujotų. 
Visus pirmosios ir antrosios grupės posakius formaliai galėtume skirstyti ir kitaip, tai yra, 
a) palinkėjimai be letalinės baigties (1.1; 1.4; 2.1; 2.2), 
b) palinkėjimai su letaline baigtimi (1.2; 1.3). 
Pastarasis skirstymas gana sąlyginis, nes, pavyzdžiui, Perkūnui trenkus, tos gyvybės ne kažin kiek rastis begali. Arba, sakykim, sutraukia kakojantį. Jeigu tai nutinka namie, šeimynykščiai gali nuo klozeto nukelti, apkuopti, gydytoją į namus iškviesti. O jeigu sutraukia municipaliteto tualete? Tada mažų mažiausiai socialinė mirtis garantuota, nes tokio viešo apsišikėlio niekas į savo tarpą nebepriims. Nei į deputatus, nei į šunų mylėtojų draugiją. 
Kita vertus, visi minėti lietuviški palinkėjimai švelnesni nei gyvenimas. Fizinės mirties tiesioginis ar netiesioginis linkėjimas visiškai neprieštarauja enigminiams gamtos dėsniams. Minėtas socialinės mirties linkėjimo išsipildymas tik sukuria sąlygas nukentėjusiajam daugiau galvoti apie sielą ir amžinybę…

Tai tiek…Po tokio rašinėlio norėtusi visiems ką nors palinkėti,bet tiek to-nelinkėsiu,kad išvengti letalinės baigties 😉Linkėjimai….