Šią gražią ir dramatišką legendą man maždaug prieš 20 metų papasakojo vienas pažįstamas,kurio vardo nepamenu,atsimenu tik tiek,kad jis tuo metu buvo mano pažįstamas (o dabar aš jo jau nepažįstu),atsimenu,tik tiek,kad jis turėjo gražius garbanotus plaukus.Taigi legenda apie Žirmūnų įkūrimą:
Senų senovėje,prieš kokius 40 (keturiasdešimt) metų netoli Vilniaus centro,priemiestyje gyveno rusakalbiai gyventojai.Vertėsi jie žvejyba Neryje,degtinėlės gavyba,saulėgrąžų auginimu ir gliaudymu (ir spjaudymu),balalaikų irgi bajanų virkdymu ir kitais senoviniais slavų amatais.Garbino tie žmonės-ne Dievą ar saulę o legendinį milžiną,kurio vardas buvo -Munia.Milžinas Munia-draugiškai sugyveno su prie Neries gyvenusiais ir jam gausiai samagoną aukojusiais slavais.Saulėtomis vasaros dienomis Munia prisiputęs karčiosios mėgdavo prigulti popiečio pogulio ant panerio kalvelių.Kai knarkdavo,tai žemelė kilnojosi ir visi slavų priešai tą knarkimą girdėdami net prisiartinti prie panerio gyvenvietės bijodavo ir slavai buvo ramūs.Bet vieną dieną užsnūdęs Munia vertėsi ant kito šono ir netyčiom nugarmėjo į Nerį.Buvo gerai pasivaišinęs,tai net neprabudo.Taip ir nuskendo.Saulė švietė ir kaitino.Buvo pati vidurvasario popietės kaitra.Negirdėdami dvasią raminančio Munios knarkimo panerio slavai rinkosi prie upės ir įdėmiai žvalgėsi aplinkui.Staiga vienas akylas kazokas pamatė kyšančią iš vandens Munios koją….Ir suprato-nelaimė,bėda-Munia nuskendo.Ašaros visiems graužė akis.Skausmas buvo toks beribis,kad žmonės net nejuto spiginančių saulės spindulių kepinančių juos,tik stovėjo ir žiūrėjo į Nerį,ramiai plukdančią savo vandenis,kol pamatė nuo tos vietos kur prigėrė Munia iš dugno kylančius saulės ištirpintus Munios riebalus (ar rašiau prieš tai,kad Munia buvo labai storas?).Ir šnekėjo žmonės tada:”smotrite -eto žir Muni plyvėt,žir Muni plyvėt,žir Muni,ŽIR MUNI,ŽIRMUNI….Vėjas kaip maldą išnešiojo tą šnabždesį -žirMuni…Taip ir liko ta vieta vadintis žirMuni.O po to ten,kai jau milžino nebuvo atsikraustė gyventi lietuviai,išstūmė dalį teisėtų šeimininkų slavų…Po to prasidėjo statybos ir t.t,tačiau vieta,milžino garbei o po to jau tiesiog iš įpratimo liko pavadinta ŽIRMŪNAIS….
Vieta kur nuskendo Munia.
Žirmūnai
- Munia svečiuose pas panerio rusus
fobas
