Noriu į Nidą

Noriu į Nidą.Šiandien pajutau.Gal kai pasidaro blogai visi nori kažkur atsidurti,-savo susikurtoje,arti idealo esančioje erdvėje…Bet aš noriu į Nidą būtent dabar,kai tai yra tuščias ir nykus plotelis erdvėje tarp jūros ir marių…Mano atsiminimuose Nida visada linksma-vasaros su draugais ar merginomis,nerūpestingas pinigų mėtymas ir besaikis girtavimas ir būdavo linksma…Vieną kartą ten buvau lapkričio mėnesį-buvo tuščia tuščia ir vistiek labai smagu…nors tada nebuvo nei merginų,nei draugų…Galvoju taip-šiandien turiu asmeninių problemėlių,kurių baigtis visai nuo manęs nepriklauso ir jas tiesiog reikia išlaukti…jos pasibaigs ir greičiausiai tose pabaigtuvėse bus letalinės baigties elementas ir tada aš visas liūdnas ir ilgesio kupinas nukaksiu į Nidą-žiemą tokią pat liūdną kaip ir aš…Du minusai sukuria pliusą-du liūdesiai džiaugsmo nesukurs,bet papildyt vienas kitą gali.Kita vertus,Lietuvoje nėra kitos tokios vietos,kur savos problemėlės atrodytų tokios niekingos palyginus su vienišumo apimta Neringa vasario mėnesį…