Jeigu Jus nori atleisti iš darbo

  Vakar vakare į svečius užsuko kaimynas ir pasiguodė,kad  jo darbovietėje prasidėjo prieškriziniai panikos priepoliai (PPP) /čia -panašiai,kaip moterims PMS / ir darbdavys rengiasi jį atleisti iš darbo.Kaip visada tokiose situacijose standartiškai darbdavys siūlo rašyti prašymą atleisti iš darbo savo noru  (to niekada daryti griežtai nepatariu-vėliau paaiškinsiu kodėl) ir paklausė ką jam daryti.Trumpai paaiškinau jam kaip elgtis o paskui pagalvojau,kad šiuo metu ši tema aktuali gal ne tik mano kaimynui,todėl parengiau trumpą atmintinę tiems,kam gresia atleidimas iš darbo:

      1.Jeigu tikitės gauti išeitinę išmoką,jūsų atleidimo iš darbo pagrinduose neturi būti jūsų kaltės motyvų-

Išeitinė išmoka mokama tuo atveju, kai asmuo atleidžiamas iš darbo nesant jo kaltės. Nutraukiant darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį ir pagal DK 136 str. 1 d. 6 punktą, išmokos dydis priklauso nuo darbuotojo turimo toje darbovietėje nepertraukiamojo stažo trukmės (DK 140 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 str.), taikymo teismų praktikoje“ (Teismų praktika, Nr. 20, 2003) 3 punkte išaiškino, kad tuo atveju, kai darbdavys nori nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, jeigu iki šios sutarties termino pabaigos likęs laikas yra trumpesnis nei darbuotojui taikytinas įspėjimo (dviejų ar keturių mėnesių) terminas, darbdavys sumoka darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už likusį darbo sutarties galiojimo laiką.Darytina išvada, kad, minėtomis sąlygomis nutraukus darbo sutartį DK 129 str. 5 dalies pagrindu, atleidžiamam iš darbo darbuotojui išeitinė išmoka nepriklauso. 

           2.Dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoka:

DK 140 str. 2 dalyje numatyta, kad, atleidžiant iš darbo darbuotojus ne dėl jų kaltės Darbo kodekso XII skyriaus ketvirtame skirsnyje („Darbo sutarties pasibaigimas“) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, jiems išmokama dviejų mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip. Kartu šioje teisės normoje nurodyta, kad išeitinė išmoka nemokama, kai su darbuotoju darbo sutartis nutraukiama pagal DK 125 straipsnį (šalių susitarimu), 126 straipsnį (suėjus darbo sutarties terminui), taip pat pagal 127 str. 1 dalį, kai darbuotojo prašymu nutraukiama (ne)terminuota darbo sutartis be svarbių priežasčių.DK 3 dalies komentaro autoriai (2 tomas, p. 162) teigia, kad išeitinę išmoką reikia mokėti nutraukus darbo sutartį pagal DK 136 str. 1 dalies 2, 3, 4 ir 6 punktus ir šio straipsnio 2 dalį, taip pat pagal DK 139 straipsnį. Manome, kad tokia išmoka darbuotojams dar priklausytų, kai darbo sutartis su jais nutraukiama pagal DK 127 str. 2 dalį ir 136 str. 1 d. 5 punktą. Visais minėtais atvejais išmokama darbuotojo dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kuri nėra didinama pagal turimą nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje. 

          3.Išmokos dydis:

Vadovaujantis DK 140 str. 1 dalimi, nutraukus darbo sutartį darbdavio iniciatyva pagal DK 129 straipsnį ir pagal 136 str. 1 d. 6 punktą, atleidžiamam darbuotojui išmokama išeitinė išmoka (išskyrus jau minėtą DK 129 str. 5 dalies atvejį), kurios dydis priklauso nuo to asmens turimo nepertraukiamojo stažo trukmės toje darbovietėje. Taip išeitinė išmoka mokama, turint nepertraukiamąjį darbo stažą: 
1) iki 12 mėnesių (iki vienerių metų) – vieno mėnesio; 
2) nuo 12 iki 36 mėnesių (nuo 1 iki 3 metų) – dviejų mėnesių; 
3) nuo 36 iki 60 mėnesių (nuo 3 iki 5 metų) – trijų mėnesių; 
4) nuo 60 iki 120 mėnesių (nuo 5 iki 10 metų) – keturių mėnesių; 
5) nuo 120 iki 240 mėnesių (nuo 10 iki 20 metų) – penkių mėnesių ir 
6) daugiau kaip 240 mėnesių (per 20 metų) – šešių mėnesių to darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. 

      4.Kompensacija:

Kaip minėta, išeitinė išmoka nepriklauso, jeigu darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu pagal DK 125 straipsnį. Tačiau, šiuo pagrindu nutraukus darbo sutartį, darbuotojui gali būti išmokėta piniginė kompensacija. Žinotina, kad darbdavys gali siūlyti arba nesiūlyti kompensacijos, o darbuotojas gali prašyti jam išmokėti kaip kompensaciją atitinkamą pinigų sumą, nes jos dydis nėra reglamentuotas įstatymų. Kiekvienu konkrečiu atveju darbo sutarties šalių (t. y. darbuotojo ir darbdavio) valioje susitarti dėl piniginės kompensacijos (ne)išmokėjimo, ir tai gali būti pasiekiama derybų metu.

Tai tiek esminių dalykų.SVARBU:

-Išeitinė išmoka mokama tuo atveju, kai asmuo atleidžiamas iš darbo nesant jo kaltės.

-Išeitinė išmoka nemokama, kai su darbuotoju darbo sutartis nutraukiama pagal DK 125 straipsnį (šalių susitarimu), 126 straipsnį (suėjus darbo sutarties terminui), taip pat pagal 127 str. 1 dalį, kai darbuotojo prašymu nutraukiama (ne)terminuota darbo sutartis be svarbių priežasčių. 

-• Nutraukiant darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį ir DK 136 str. 1 d. 6 punktą, išmokos dydis priklauso nuo darbuotojo turimo toje darbovietėje nepertraukiamojo stažo trukmės.

-tarkitės dėl piniginės kompensacijos su darbdaviu (arba tiesiog priminkite darbdaviui  savo teisę-į kompensaciją,nes kaip taisyklė,darbdaviai tuo klausimu pirmi kalbėti nepradeda )

Trumpai tiek-geriau būtų,jei viso to niekam neprireiktų.